BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tai kelintas čia skyrius?

Kiekvienas rašytojas turi savo mūzą. Aš ilgą laiką negaliu nuspręsti, ar ta mūza yra jausmas, ar žmogus. Užsiimti paieškom atrodo beprasmiška, kai jautiesi suaugęs ir emociškai subrendęs. Kai buvau jauna ir jautri, vyruose ieškojau mūzos. Ieškojau ten, kur jie mane priversdavo kentėti. Gal net neversdavo, bet man patiko. Patiko drama, kurią dažnai susikurdavau pati. Dabar sudėtingi santykiai yra mažiausia, ko man reikia. Viskas gyvenime turi būti paprasta. Apsispręsti gali per dešimtadalį sekundės. Per būtent tiek laiko gali pakeisti savo gyvenimą viena mintimi. Čia yra galia. Čia galėtų būti mūza. Dabar sėdžiu kambaryje, groja „Kings of Leon“ ir aš siaubingai noriu parūkyti, nes jaučiuosi kiek bohemiškai. Pagaliau mano gyvenimas vėl įdomus. Ir veikiausiai tai man patinka, nes rašau. O rašo turbūt tik gyva siela. Tik gyva siela diktuoja žodžius, kurie sėda tuomet kai ji hibernuoja. Ir net labiau už cigaretę aš trokštu viską išrašyti. Mūza. Mano mūza galbūt yra rudomis akimis, kurios viena tamsi it kaštono vaisiaus kiautelis, o kita medaus spalvos, kai šviesa krinta ant jos veido. Galbūt, kad rastum mūzą reikia tos pradžios, to tylaus nepasakyto žodžio. Ir gal net ne vieno. Tai ne meilė, tai ne susižavėjimas. Mūza yra nuotykiai, mūza yra susižavėjimas ir ne kasdienybė. Mūza turi būti ne standartinė, ne mylima. Mūzai tu neturi būti pasiruošęs visko atiduoti. Nes jei atiduosi visą save neliks nieko, ką galėtum dovanoti kūrybai. Mano mūza turbūt turėtų visą aplankalą. Ir aš galvojau, kad tai buvo jaunystės migla, tokia kokia būna, kai susižavi lygiu ir tyliu ežeru ankstų rytmetį, kai esi dar šiek tiek girtas, dar šiek tiek laimingas. Kai viskas yra taip tobula tą vieną tavo gyvenimo akimirką. Jeigu galėčiau sustabdyti vieną kadrą. Būtų rytas. Mano mėgstamiausias paros laikas. Rytas, kai tyliai gulėjome. Jie išėjo ir buvo tingus ir gera, paskui sekė meilė pasauliui. Ir ne dėl to, kad mylėčiau savo mūzą. Mūzų nereikia mylėti, jos tyliai atneša meilę į tavo gyvenimą, jos atneša kūrybą ir po to išeina, nes jei jos liktų baigtųsi banalybe. Arba tiesiog baigtųsi. Aš savo mūzai sumokėjau, bet palikau šiek tiek, kad ji grįžtų. Ir aš žinau, mano mūza galbūt mane šiek tiek myli. O aš myliu savo mūzą, už tai, kad dabar jaučiuosi savimi.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą