Ženklai gyvenimo
O jeigu žemė prasivertų
ir angelai be sparnų
tuščių akių vandenynų
duobėse skandinti imtų mus..
Ir lyjantis vanduo
nebūtų nė per šaltas,
negaivintų pavargusių
akių, o būtų lyg siera?
Apokalipsės lūpų paliesti
išeitume į niekur,
palikę savo sielą čia,
užliptume dangun.
…
Neprašyk nebedainuoti,
Nesakyk, kad šitaip per sunku
Nes lyrikai galiu beatsiduoti -
Kitaip gyvent deja nebegaliu..
…
O jei dangus, kur
laiptai veda, ten
aukštai yra apvirtęs
ir pakilę atsidursim pragare..
Ir nusideginę rankas
iki pat kaulų baltumos
nebemokėsim vienas kito
liesti?
Apokalipsės paguldyti ir
užkloti lopšy
liepsnų, mes vėl
pamiršim žodį meilė.
…
Neprašyk tau nerimuoti,
Nesakyk, kad žmogiškumas nesvarbu -
Net jeigu ateities planai migloti,
Aš lauksiu išskėstu glėbiu..
(Vėl)
patiko (0)