BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Buvau(-i)

“Aš puikiai suvokiu, kad be jo aš nugarmėsiu pragaran.”
Ačiū, kad esi.

Parklupdyk ant kelių mano pritvinkusią intelekto sielą,
Tą, kuri kažkada dėliojo odes,
Giedojo ditirambus meilei.
Ne, nereikia - parklupsiu aš pati,
Nes nežinau, ką reiškia tos raidės, žodžiai,
Tiek kartų apkabinti -
Dabar jau svetimi lyg optimizmas ir viltis.
Ir su purvu maišyk, nes atsikelsiu
Ir pavargusiu žvilgsniu nusišypsosiu -
Ne, ne optimizmas tai - tik principai akli,
Norėjimas žinoti, kad ant tavęs nevaikščios niekas.
Ir taip galvot naivų naivu,
Kad nieks įžūliai neužlips, pėdas palikęs neišeis
Kaip kad išėjo meilė.
O ji yra? Ar buvo, bus? Per amžius amen -
Nepražus, kol gyvas bus žmogus…
Žmogaus tas paprastas kvailumas.
O aš kvaila, nors užguita, apakinta šviesos,
Pripampus pieno motinos maitintojos,
O aš naivi, širdies geros,
Nors laužas kraunamas, nors miestelėnai šoka.
O aš ir degdama pakelsiu galvą ir žiūrėsiu
Tau į akis, nors džiaugsmas ten, nors
Nežinai, kas(-d) buvo meilė.

Patiko (3)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą