BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Iš atsiminimų apie Angliją.

D. mokėjo lietuviškai “ačiū” ir “penki”. Pagalvojau, kad internacionaliniai romanai visgi praplėtė šito užkietėjusio antiglobalisto žodyna, pridedami jam didelį pliusą, kaip tokio plauko žmogui - visko po truputį ir nieko iš tikrųjų. “Šiaudinis”, - kaip pasakytu mano gerbiamasis uošvis.

Istorija už “penkių” yra iš tiesų labai Garšviška. Šitai jį išmokė liftininkas lietuvis emigrantas Anglijoje, kai, pasak D., jo darbas buvo užkilti į paskutinį pastato aukštą, kuris buvo pažymėtas penktu numeriu ir leistis tikrinant visus aukštus žemiau. Tik galima įsivaizduoti, kad D. darbas buvo milijoną kartu įdomesnis nė to tautiečio. Mat šis be “Where are you going?” ir mygtukų spaudymo dar šalia numerių išraižė lietuviškus skaičiukų pavadinimus. Bala žino, ar iš grynų gryniausio nuobodulio ar edukaciniais - patriotiniais tikslais. O jeigu leisimės į gilesnius pamąstymus: gal net sau priminti, kas jis ir iš kur jis, kad globalizacijos mašina, kaip galbūt maste jis, neprarytų vargšelio ir neišspjautų kaip gatavo tingaus anglo. Taigi, ką D. išmokobuvo “penki”. Aš sėdėjau ir galvojau, kad visa tai labai Škemiška. Bandžiau tai paaiškinti D., bet jis pradėjo naują istoriją apie tai, kad arabų kalboje nevartojamas žodis “ačiū”. Ir taip aš po penktojo karto jo istorijos pakartojimo (kažkodėl jis mėgo pabrėžti viską bent “penkis” kartus), išmokau, kaip gi yra tas nevartojamas žodis.

Ana as’fi, Garšvos likimo drauge, kad galbūt tavo gyvenimas man ta ūkanotą rytą pasirodė labai paradoksalus.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą